2025 m. Lietuva prisijungė prie kontinentinės Europos elektros tinklo – taip įtvirtinta šalies energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos bei Baltarusijos. Tuo pačiu metu sparčiai augantis atsinaujinančių išteklių (AEI) naudojimas stiprina šią nepriklausomybę, tačiau energetikos specialistai perspėja, kad jie atneša ir naujų iššūkių.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą tapo akivaizdu, kad energetinė nepriklausomybė ir infrastruktūros atsparumas yra valstybės stabilumo garantas. Lietuva viena pirmųjų Europoje atsisakė dujų, naftos ir elektros importo iš Rusijos. Naujosios energetikos įmonių grupės „EPSO-G“ plėtros ir inovacijų vadovas Paulius Butkus pastebi, kad pastarųjų metų įvykiai Europoje – konkrečiai pavasarį Ispanijoje įvykęs plataus masto elektros tiekimo sutrikimas, primena, kad grėsmės kyla ne tik iš išorės.
„Šis sutrikimas sukėlė daug diskusijų dėl atsinaujinančios energetikos patikimumo, tačiau šiuo metu atliekami oficialūs tyrimai indikuoja, kad AEI nėra grėsmė, o krizę lėmė kelių veiksnių derinys – sistemos svyravimai, įtampos šuoliai, dalies elektrinių ir tinklo elementų netinkami atsijungimai bei valdymo spragos. Konkrečių rekomendacijų dar laukiama, bet pamoka akivaizdi – siekiant mažinti tokių problemų riziką ateityje, reikia skatinti didesnį sistemos lankstumą, peržiūrėti apsaugos protokolus ir sąveikas tarp skirtingų sistemos elementų bei reagavimo į sutrikimus laiku“, – akcentuoja P. Butkus.
Įmonės AB „Gijos“ Infrastruktūros komandos vadovas Andrius Agintas priduria, kad pereinant prie elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių, ne ką mažiau svarbu orientuotis į ateities technologijas, kurios ne tik užtikrintų patikimą ir efektyvų elektros perdavimo ir skirstymo sistemos veikimą, bet ir plačiau būtų pritaikomi šilumos sektoriuje, transporto sektoriuje ar kitose srityse, kuriant integralią ir darnią energetikos ekosistemą.
Šiuo metu atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra Lietuvoje išlieka rekordiškai sparti, o vietinė gamyba aprūpina jau daugiau kaip pusę šalies vartotojų elektra. Pasak „EPSO-G“ plėtros ir inovacijų vadovo P. Butkaus, tai mažina importo priklausomybę, tačiau kintanti gamyba lemia kainų nepastovumą ir didesnius sistemos balansavimo poreikius.
„Sistemoje vykstantys pokyčiai yra ir iššūkiai, ir galimybės vienu metu. Dėl to būtina spartinti elektrifikaciją, plėtoti energijos kaupimo įrenginius, didinti balansavimo pajėgumus. Taip pat svarbu stiprinti sisteminių paslaugų rinkas ir kurti naujas tarpsistemines jungtis“, – pastebi P. Butkus, energetikos įmonių grupės „EPSO-G“, vienos iš „KTU WANTed karjeros dienos 2025“ partnerių, atstovas.
Tobulinant atsinaujinančių išteklių energetiką, jau dabar Lietuvoje žengiami konkretūs žingsniai – 2024 m. pirmą kartą vėjo parkai, o 2025 m. – saulės parkai pradėjo teikti balansavimo paslaugas, užtikrinančias stabilaus sistemų veikimą. Tuo tarpu Vokietijos perdavimo sistemos operatoriai nuo kitų metų startuoja su virtualios inercijos paslaugų pirkimais, kurias teikti galės ne tik baterijų, bet ir hibridiniai saulės, vėjo parkai ar kiti sistemos įrenginiai, naudojantys naujos kartos keitiklius.
„Mūsų grupės įmonė „Litgrid“ šiais metais sukūrė ir įdiegė inovatyvią atsinaujinančių energetikos išteklių valdymo sistemą, modeliuojančią tinklo darbo rėžimus, realiu laiku vertinančią situaciją, automatiškai identifikuojančią perkrovas ir generacijos perteklių. Ši sistema atlieka saugaus sistemos darbo rėžimų vertinimus ir teikia pasiūlymus sistemą valdantiems darbuotojams“, – pasakoja P. Butkus, pabrėždamas, kad AEI plėtra kartu su pažangiais valdymo sprendimais keičia mūsų suvokimą apie sistemos valdymo galimybes ir didina jos stabilumą.
Įmonės „Gijos“ atstovas A. Agintas atkreipia dėmesį, kad šilumos sektoriuje veikiančios kogeneracinės jėgainės jau 2023 m. pradėjo pirmuosius žingsnius teikiant elektros perdavimo sistemos balansavimo paslaugas, o šiandien atliepiant elektros sektoriaus poreikį diegiami automatizuoti įrankiai, kurie efektyvina įrenginių eksploatavimą.
„Artimiausiuose planuose numatyta įrengti inovatyvius šilumos gamybos įrenginius – šilumos siurblius, elektrodinius katilus bei energijos kaupimo įrenginius, naudojančius tik elektros energiją. Jie padės atsisakyti iškastinio kuro naudojimo šilumos sektoriuje bei prisidės prie elektros perdavimo sistemos balansavimo“, – pasakoja A. Agintas.
Lietuvoje diegiamos inovacijos rodo, kad šalies energetikos sistema nuosekliai juda link lankstesnės atsparios ir skaitmenizuotos infrastruktūros. A. Agintas sako, kad transporto, šilumos ar kituose sektoriuje dirbančios įmonės vis didesnį dėmesį kreipia į žaliąjį vandenilį – aplinkai draugišką kurą, kurio gamyboje naudojamas vanduo ir elektros energija, gaunama iš atsinaujinančių energijos išteklių.
„Žaliasis vandenilis ne tik užtikrina energetikos sektoriaus saugumą, bet ir prisideda prie klimato kaitos mažinimo. Šiuo metu ieškome galimybių kuo plačiau pritaikyti šią naują technologiją ir visiškai atsisakyti iškastinio kuro naudojimo Vilniaus viešajame transporte“, – pastebi A. Agintas, „KTU WANTed karjeros dienos 2025“ partnerės atstovas.
Siekiant užtikrinti energetikos sektoriaus progresą, reikalingi drąsūs ir motyvuoti žmonės. Pasak A. Aginto, labai svarbu, kad studentai ir jauni specialistai nuolatos domėtųsi inovacijomis ir drąsiai žengtų pirmuosius darbo karjeros žingsnius Lietuvos energetikos ir pramonės įmonėse, kuriose jie galės prisidėti pritaikant naujausias technologijas bei kuriant Lietuvos ateitį.
„Naujos idėjos, šviežias požiūris yra progreso variklis, todėl nuolat ieškome stažuotojų ar jaunų specialistų. Daug bendradarbiaujame ir su aukštojo mokslo įstaigomis, kad jaunieji talentai galėtų tiek kurti, tiek pritaikyti savo turimas žinias ir paturtinti jas realiais darbais, taip ne tik žengiant žingsnius link sėkmingos karjeros, tačiau ir ateities energetikos kūrimo“, – priduria A. Agintas.
