Prognozuojama, kad technologijų pramonė 2022-aisiais viršys 5,3 trilijonus dolerių. Nors skaičius įspūdingas, tačiau itin spartus technologijų vystymas jau mažai ką stebina, jos keičia įvairiuose srityse vykstančius procesus. Ne išimtis – ir darbuotojų paieška bei atranka. Specialistai teigia, kad šiandien technologijos leidžia automatizuoti, lengvinti procesus, o tai labai paspartina žmogiškųjų išteklių specialistų darbą.
„Buvo laikas, kai nedaugelis kompanijų investavo į sistemas, kurios palengvintų darbuotojų paiešką, o dabar sunku įsivaizduoti organizaciją, kuri neturėtų kokio nors tam skirto įrankio. Pavyzdžiui, tam tikri technologiniai sprendimai leidžia vieną darbo skelbimą iškart patalpinti daugiau nei vienoje platformoje, o iš jų gautas paraiškas nukreipti į vieną vietą“, – teigia „TransUnion“ komunikacijos ir prekės ženklo vystymo vadovė Daiva Gritėnaitė.
Anot jos, šiandien galime pasigirti ir lietuvių šiai rinkai sukurtais produktais – „JobRely“, „NO-CV“. Remiantis statistiniais duomenimis, net 73 proc. įmonių šiemet ketina daugiau investuoti į įdarbinimo technologijas.
Darbuotojų paieška ir atranka – daug laiko reikalaujantis procesas. Būtent technologiniai sprendimai, paremti dirbtiniu intelektu (DI) ar mašininiu mokymusi, gali ženkliai pagreitinti įdarbinimą, nes žmogiškųjų išteklių specialistai gali susitelkti į užduotis, kurios reikalauja tik žmogui būdingų savybių, tokių kaip empatija, kūrybiškas mąstymas.
„Organizacijoms augant, laiko optimizavimas tampa ypač svarbus. Technologijos padeda automatizuoti procesus, veiksmus, tad atsiranda resursų kitiems darbams. Esu įsitikinusi, jog mechaniški, rankinės įvesties darbai laikui bėgant didesnėse kompanijose bus atliekami sistemų“, – sako D. Gritėnaitė.
Jos teigimu, įvairūs robotizuoti sprendimai kasdien naudojami jau šiandien.
„Ar pamenate tą elektroninį laišką – „Thank you for your application“, kurį gavote paskutinį kartą, kai išsiuntėte savo CV kandidatuodami į darbo poziciją? Tai – tik vienas iš pavyzdžių. Viso įdarbinimo proceso metu algoritmai, robotai ar kitaip automatizuoti sprendimai leidžia greičiau atlikti tam tikrus veiksmus“, – tikina pašnekovė.
Pasak D. Gritėnaitės, didelis privalumas, jog daug paraiškų sulaukiančioms atrankoms galima naudoti automatizuotą komunikaciją.
„Pripažinkime, penkiasdešimt žmonių parašyti atskirus laiškus su skirtingu tekstu, bet ta pačia esme, prireiktų daug laiko“, – pastebi D. Gritėnaitė.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Nacionalinio inovacijų ir verslo centro vadovas Mindaugas Bulota sako, kad technologijos jau kurį laiką padeda darbuotojų atrankoje – DI algoritmai „skaito“ aplikuojančių CV ir juos reitinguoja pagal iš anksto atrankos specialistų nustatytus kriterijus.
„Todėl rašant motyvacinį laišką labai svarbu naudoti raktinius žodžius, minimus darbo skelbimų aprašymuose ir keliamuose reikalavimuose, kuriuos atpažintų algoritmai, o kandidato CV nepasimestų tiesiog dėl semantinių priežasčių“, – teigia M. Bulota.
Atsiradus galimybei automatizuoti procesą, kai tinkami kandidatai atrenkami pagal CV, atrankų specialistas tik nustato, kokie raktiniai žodžiai turi būti CV ir jį skanuodami robotai jų ieško.
„Daugelis sistemų gali darbo aprašyme aptikti raktažodžius, o tai labai padeda pradedant dirbti su mažiau žinomomis pozicijomis ar naujam atrankų specialistui įsiliejant į darbo procesus. Be to, jei kompanija naudoja sistemą, kurioje yra kaupiamos ieškotos pozicijos su kandidatų sąrašais, vėliau gali pagal raktažodžius iškart gauti sąrašą žmonių, kurie jau pretendavo į panašią poziciją“, – sako „TransUnion“ komunikacijos ir prekės ženklo vystymo vadovė.
Pasak M. Bulotos, galima tikėtis, kad šios technologijos toliau tobulės, todėl bus galima automatizuoti dar daugiau darbuotojų paieškos ir atrankos procesų.
„Tikėtina, kad automatiniu būdu bus galima nustatyti ir kandidatų psichologinius tipus ar emocines kompetencijas, pavyzdžiui, iš kandidatuojančiojo vaizdo interviu“, – teigia KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro vadovas.
D. Gritėnaitė atkreipia dėmesį, kad dauguma ATS (angl. applicant tracking system; liet. kandidatų stebėjimo sistema), CRM (angl. customer relationship management; liet. klientų valdymo sistema) platformų turi „LinkedIn“ plėtinius, padedančius paskyrų informaciją iš „LinkedIn“ perkelti į platformą, taip vienu mygtuko paspaudimu sukuriant kandidato profilį, tad nereikia spaudinėti „copy-paste.
Technologiniai įrankiai vadovams taip pat padeda matyti talentų atrankos specialisto paskyrų sąrašus ir taip kartu ieškant reikalingo darbuotojo nedubliuoti informacijos.
Visgi robotizuoti ir automatizuoti sprendimai, anot D. Gritėnaitės, dar tikrai negali pakeisti žmogaus. Tarkim, jei potencialaus kandidato CV nerandama raktinių žodžių, tai ne visada reiškia, kad jis ar ji nėra tinkami.
„Galbūt jis turi daug potencialo, pavyzdžiui, yra dirbęs su kitomis programavimo kalbomis, o reikalaujamos kalbos gali išmokti labai greitai. Todėl žmogiškas faktorius labai reikalingas ir turi išlikti atrankose tam, kad atrankos netaptų „beveidės“. Juk renkamės žmogų, kuris prisijungs į organizaciją, turės joje pritapti tiek kultūriškai, tiek iš profesinės pusės“, – tikina D. Gritėnaitė.
Būtent dėl to šiuo metu išmanūs sprendimai ir technologijos daugiausiai naudojami tik labai standartizuotiems darbams, tarkim, vykdant žmonių paiešką įvairiose el. platformose pagal raktinius žodžius.
„Vis dar yra procesų, kuriuose reikia atrankų specialisto žinių, patirties, o gal kartais – ir nuojautos. Žmogiškasis faktorius dirbant su žmonėmis yra išties labai svarbus. Todėl būtų sunku įsivaizduoti, jog visą atrankos procesą būtų galima pilnai perleisti technologijoms. Jos tikrai dar nėra taip išvystytos“, – įsitikinusi D. Gritėnaitė.
Daug įmonių, tarp jų ir „TransUnion“, kasmet dalyvauja KTU organizuojamose „WANTed“ karjeros dienose, kurios yra susijusios su atrankos procesu – dalyvaujantieji ne tik domisi įmonėmis, bet ir ieško praktikos ar darbo galimybių. Kaip sako D. Gritėnaitė, ir čia panaudojant technologijas kūrybiškumui ribų nėra.
„Yra tiek daug įvairiausių technologijų, kaip bendrauti su studentais, kaip gauti jų išreikštą norą prisijungti. Tarkim, pats paprasčiausias būdas – QR kodas, kurį nuskenavus mobiliuoju telefonu, iškart galima pretenduoti į darbo ar praktikos pozicijas. Dar vienas pavyzdys: galima palikti savo kontaktus skaitmeninėje platformoje, kad vėliau galėtų susisiekti įmonės darbuotojai“, – teigia „TransUnion“ komunikacijos ir prekės ženklo vystymo vadovė.
Nors sprendimų yra įvairių, D. Gritėnaitė tik patvirtina, kad vis dar reikalingas žmogiškasis faktorius – ypač pirminiam studentų sudominimui.
„Iš pradžių reikia prisistatyti, pabendrauti, pažiūrėti, ar mums pakeliui. Tokio darbo niekas kitas taip gerai neatliks kaip įmonės darbuotojas – to nepakeis jokios technologijos ir inovacijos“, – sako pašnekovė.
Didžiausias Baltijos šalyse jaunimo ir įmonių atstovų kontaktų renginys – „KTU WANTed karjeros dienos 2022“ – jau spalio 26 dieną. Šiemet renginys ir vėl vyks Kauno „Žalgirio“ arenoje. Išsamesnė informacija: https://karjerosdienos.ktu.edu/
