„Klaidinga tikėtis, kad Z kartos jauni specialistai, pradėję dirbti įmonėje, prisitaikys prie vyresniųjų kolegų, perims jų žinias, darbo stilių ar metodus. Taip nebus, prisitaikyti prie naujos kartos poreikių turi ir pati įmonė“, – papildo „HELLA Lithuania“ Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė.
Išlaikyti Gen Z atstovą įmonėje – misija įmanoma?
Tyrimai rodo, kad nuo pilnametystės iki 34 metų Z kartos žmogus galimai darbus pakeis net iki 10 kartų, o viename darbe ilgiau dviejų metų, deja, bet gali ir neišbūti. Todėl šiuolaikinės įmonės susiduria su iššūkiais, norint jaunuosius talentus išlaikyti.
„Jaunas darbuotojas klysti nebijo, bet įvertinimo trūkumas ir tolimesnių tikslų išsigryninimo stoka gali labai pakenkti tokio darbuotojo motyvacijai“, – tvirtina S. Bitinas, o J. Macijauskienė priduria, kad monotonija ir laukimas yra tai, kas skatina Z kartą įmonėje neužsibūti.
„Hollister Lietuva“ generalinis direktorius pastebi, jog labiausiai likti darbe Z kartą skatina galimybė tobulėti pasirinktoje srityje ir naujos žinios.
Jam pritaria ir J. Macijauskienė: „Dinamika yra varomoji jėga ir stimulas siekti daugiau. Tad galimybė mokytis ir tobulėti bei suteiktas šansas dalyvauti priimant sprendimus yra tie dalykai, kurie Z kartą motyvuoja“.
„Hollister Lietuva“ ir „HELLA Lithuania“ – WANTed karjeros dienų, šiais metais vyksiančių spalio 19 d., partnerių atstovai sutaria, kad sprendimą pakeisti darbovietę Z kartos asmenys dažniausiai priima būtent dėl šių faktorių trūkumo, o ne, kaip teigiama visuomenėje, sunkaus darbo ir žemų atlyginimų. Tokia nuostata, pasak jų, nėra visiškai teisinga.
„Visos papildomos naudos, įskaitant finansines, yra svarbios, bet teigiamų rezultatų, siekiant išlaikyti jauną darbuotoją ilgalaikėje perspektyvoje, neduos, jei jaunas žmogus neturės augimo galimybių“, – drąsiai teigia S. Bitinas ir siūlo darbuotojus išsaugoti įmonėje jiems priimtinais būdais.
Skatina inovatyvius pasikeitimus
Suprasti Z kartos bruožus, juos motyvuojančius faktorius bei pokyčių reikalingumą, įmonėms nepakanka – būtini realūs veiksmai, užtikrinantys sėkmingą jaunuolio integraciją įmonėje, todėl įmonės dalinasi geraisiais pavyzdžiais.
Vienas iš jų – tobulėjančios praktikos, leidžiančios studentui spręsti realias problemas, vykdyti atsakingas užduotis bei būti visaverčiu įmonės proceso dalyviu, tai jau nebėra papildoma užduotis studentui, reikalaujanti tik parašo.
V. Macijauskienė ir S. Bitinas pastebi, kad praktika – dažno Z kartai priklausančio jaunuolio karjeros įmonėje atspirtis. Įmonių ekspertai yra ypač patenkinti dėl įmonėje pasiliekančių paskutiniųjų kursų studentų, kurie praktikai vietą renkasi jau atsižvelgdami į augimo galimybes ir įmonės kuriamą vertę tiek asmeniniame, tiek globaliame kontekste.
S. Bitinas pasakoja apie dar vieną naujovę: „Savo įmonėje turime vadinamąjį „Sugrįžimo bilietą“, kurį vadovas įteikia išeinančiam darbuotojui, jei tiki, kad ateityje bus galima ir vėl bendradarbiauti, siekti rezultatų drauge“. „Hollister Lietuva“ generalinis direktorius džiaugiasi, jog šiuo pasiūlymu ypač naudojasi ieškantys savęs jaunieji talentai.
Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė J. Macijauskienė pamini, jog „HELLA Lithuania“ įmonėje net trečdalį darbuotojų sudaranti Z karta paskatino darbo modelio pasikeitimus – nuotolinio darbo taikymą ir lankstesnį grafiką.
Kaip svarbiausią pasikeitimą J. Macijauskienė pamini Z kartos paskatas kitų darbuotojų tobulėjimui: „Būtent Z karta lėmė vidurinės grandies vadovų kompetencijų stiprinimą mūsų įmonėje, pereinant nuo nurodomojo į ugdomąjį vadovavimą, daugiau dėmesio skiriant ne tik komandiniams, bet ir individualiems pasiekimams“.
