2022 m. pabaigoje Bendrajam vidaus produktui (BVP) pasiekus neigiamą augimą bei šiemet Lietuvai vis dar išliekant šalių, kuriose infliacija yra didžiausią Europos Sąjungoje, penketuke, ekonominės recesijos grėsmė išlieka. Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistė Daiva Laskienė teigia, jog jai pasiruošti gali ir verslas, ir šalies gyventojai.
„Recesija – ekonominės veiklos nuosmukis visoje ekonomikoje, trunkantis ilgiau nei kelis mėnesius ir paprastai pasireiškiantis realiojo BVP, realiųjų pajamų, užimtumo, pramonės produkcijos ir didmeninės bei mažmeninės prekybos apimčių sumažėjimu“, – teigia KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) docentė.
Recesija šalyje prasideda, kai ne mažiau kaip du ketvirčius iš eilės fiksuojamas BVP neigiamas augimas, todėl 2023 m. pirmasis ketvirtis, kurio pabaigą žymi balandžio mėnuo – lemtingas. Tačiau toks ekonominis nuosmukis turi ne tik nacionalinę, bet ir tarptautinę reikšmę.
„Ekonomikos susitraukimas gali prasidėti atskiroje šalyje, o vėliau išplisti po skirtingus regionus ar net visą pasaulį, nes dabartinis pasaulis yra atviras, susaistytas glaudžiais ekonominiais ryšiais. Pavyzdžiui, 1929–1933 metais Jungtinėse Amerikos valstijose prasidėjusi Didžioji ekonominė krizė, kitaip vadinama Didžiąja depresija, apėmė visas ūkio šakas ir pirmą kartą – kitas pasaulio valstybes. Nuo to laiko krizės tapo globalios: apima ne tik atskiras šalis ar tam tikrus ekonomikos sektorius, bet ir daugelio šalių ekonomikas“, – sako D. Laskienė.
Pasak KTU EVF docentės, recesija daro įtaką labai įvairiems procesams šalyje: traukiasi gaminamos produkcijos apimtis, todėl gali mažėti darbuotojų darbo užmokestis, investicijos, vertybinių popierių kainos, daugėti įmonių bankrotų, nuvertėti nacionalinė valiuta.
„Recesijos metu gali stabilizuotis išaugusios kainos, nes sumažėja bendroji paklausa gaminamai produkcijai – vartotojai atsisako pirkti prekes už aukštas kainas ir pradeda taupyti „juodai dienai“. Taip pat, infliacija gali tapti neigiama – kainos ne tik nustoja augusios, bet pradeda mažėti“, – sako D. Laskienė.
Nors pastarasis variantas visuomenei gali pasirodyti patrauklus, D. Laskienės teigimu, defliacija paprastai yra ekonomikos nuosmukio ženklas. Ekonomistai spartų kainų augimą, sąlygotą padidėjusios paklausos, paprastai stebi iki recesijos pradžios, kai ekonomika yra pakilime.
„Tiesa, gali susidaryti tokia situacija ekonomikoje, kai gamybos apimtys mažėja, o kainos auga. Tokį kainų augimą gali paskatinti pabrangusi gamyba, pavyzdžiui, ženkliai padidėjusios energetinių išteklių kainos, tačiau toks kainų didėjimas – ne recesijos pasekmė, o jos priežastis“, – teigia KTU EVF docentė.
Ekonominis nuosmukis gali atsiliepti ir darbo rinkai: įmonės nebesamdo naujų darbuotojų, juos atleidžia, todėl mažėja užimtumas ir didėja nedarbo lygis. Didžiosios JAV technologijų kompanijos, tokios, kaip „Google“, „Microsoft“, „Meta Platforms Inc.“, šiemet jau paskelbė planus atleisti nuo 10 tūkst. iki bene 20 tūkst. darbuotojų.
„Tačiau yra ir kitų būdų, kurie galėtų padėti kompanijoms prisitaikyti prie sunkesnės ekonominės padėties, išvengiant darbuotojų atleidimų. Pavyzdžiui, įmonės gali sumažinti savo išlaidas reklamai, sumažinti darbo užmokestį, taip pat gali siekti didesnio veiklos efektyvumo ir produktyvumo“, – sako D. Laskienė.
KTU ekonomistė aiškina, jog, anot klasikinės ekonomikos teorijos, įmonės, norėdamos išlaikyti ankstesnį gamybos lygį, o tuo pačiu ir darbuotojų skaičių, turi mažinti kainas. Gamybos kaštų, pavyzdžiui, darbo užmokesčio, sumažinimas leistų tai padaryti. Tačiau, kaip rodo atlikti tyrimai, įmonės labiau linkusios kelti kainas bei atleisti darbuotojus, nei mažinti darbo užmokestį.
„Sakoma, kad kainos nėra lanksčios, jos greitai nemažėja, todėl ekonomikai sugrįžti į pageidautiną lygį gali prireikti nemažai laiko, o tai gali tapti užsitęsusios recesijos priežastimi“, – įspėja KTU ekonomistė.
Nors į techninę recesiją įžengti Lietuva dar nespėjo, ekspertė neatmeta galimybės, jog ekonominio susitraukimo atveju kai kurios įmonės gali atleisti darbuotojus siekdamos sumažinti savo išlaidas ir išvengti bankroto.
„Ar vyks žymūs atleidimai Lietuvos kompanijose, priklausys nuo ekonomikos nuosmukio gylio. Jei recesija paplis po visą pasaulį, tai neišvengiamai palies Lietuvą, nes, nors ir maža, šalies ekonomika yra labai atvira. Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas sudaro daugiau kaip 65 proc. BVP. Jei kitose šalyse dėl recesijos kris vartojimas, tai neišvengiamai mažiau bus perkama ir mūsų prekių. Sumažėjusios eksporto pajamos sumažins pirkimus ir šalies viduje; tokiu būdu ekonomikos nuosmukis gali pasiekti ir į Lietuvą“, – teigia D. Laskienė.
Anot D. Laskienės, recesija gali virsti sunkesniu ekonomikos nuosmukiu, vadinamu ekonomine krize. Smarkiai pablogėjusią šalies ekonominę padėtį dažniausiai sukelia finansų krizė, kai labai sumažėja nekilnojamojo turto vertė, krenta akcijų kainos, vartotojai nepajėgia grąžinti savo įsipareigojimų, o finansų įstaigos susiduria su likvidumo problemomis.
Būtent šio tipo ekonominį nuosmukį patyrė Lietuvą 2008–2009 metais.
„Dar galima sakyti, kad ekonomikos krizė – tai ekonomikos nuosmukis, kuris vis stiprėja ir stiprėja. Ekonomikos nuosmukio stiprumą nusako ir dar viena sąvoka – depresija. Nors standartinio depresijos apibrėžimo nėra, tačiau ja apibūdinama situacija, kai gilus ekonomikos nuosmukis užtrunka keletą metų“, – aiškina D. Laskienė.
Bene garsiausias ekonominis nuosmukis JAV ir pasaulio ekonomikos istorijoje buvo minėtoji Didžioji depresija, kuri truko 43 mėnesius – ilgiau nei bet kuris kitas nuosmukis praėjusiame šimtmetyje.
„Nors recesijos ir depresijos yra rimti dalykai, kai kurie ekonomistai teigia, kad yra ir kitas, paprastesnis būdas paaiškinti skirtumą tarp recesijos ir depresijos: „Kai jūsų kaimynas netenka darbo, tai – recesija. Kai jūs netenkate darbo, tai jau depresija“, – sako D. Laskienė.
Nors apsisaugoti nuo ekonominio nepastovumo yra sudėtinga, tačiau įmanoma. KTU EVF docentė sako, jog vienas iš sunkiausių recesijos dalykų – nežinojimas, kas bus toliau ir kada viskas pagerės, todėl svarbu įvertinti savo finansinę padėtį: kiek turite santaupų, kokią sumą pinigų prireikus galite gauti greitai, kiek šiuo metu turite skolų, kokios yra jūsų pagrindinės mėnesio pragyvenimo išlaidos.
„Nustatykite savo būtiniausių išlaidų minimalią sumą, kurią išleidžiate per mėnesį. Jei neturite santaupų, kurios galėtų padengti bent trijų–šešių mėnesių pagrindines išlaidas, numatykite tai kaip savo finansinį tikslą. Jei tik galite, pasirodžius pirmiesiems ekonomikos nuosmukio požymiams grąžinkite didžiąją dalį skolų. Turint mažiau skolų bus lengviau susidoroti su finansiniais sunkumais, jei pajamos sumažės ar jų neteksite“, – sako D. Laskienė.
D. Laskienė pataria, jog svarbu atsižvelgti ir į tai, kaip sunkūs ekonominiai laikai gali paveikti jūsų karjerą – svarbu turėti atsarginį planą, jei darbuotojų mažinimas paveiktų ir jūsų darbo poziciją.
„Galbūt pats metas atnaujinti asmeninius ar socialinius ryšius savo profesinėje veikloje, peržiūrėti darbo aprašymą ir kitus darbo paieškos įrankius, galbūt jau dabar galite dirbti papildomą darbą, kuris leistų ne tik mažiau nerimauti dėl atleidimo, bet ir padėtų sutaupyti“, – teigia KTU ekonomistė.
Visgi, skambių terminų bijoti nereikėtų, mat ekonominiai svyravimai – natūralus verslo reiškinys.
„Netgi turtingose šalyse ekonominė plėtra periodiškai nutraukiama mažėjančios gamybos, pajamų ir didėjančio nedarbo laikotarpių. Vis dėlto, visada po ekonominės veikos sulėtėjimo ateina atsigavimo laikotarpis. Svarbiausia – išlikti ramiems ir vengti emocinių sprendimų“, – ramina KTU EVF docentė D. Laskienė.
