Nors šiandien ne kiekvienas galėtų pripažinti, jog jaučia nuobodulį darbe, daugelis internetinių svetainių, siūlančių tūkstančius patarimų kaip kovoti su nuoboduliu darbo vietoje, išduoda problemos aktualumą darbo rinkoje. Nuobodulio, kaip ir baisaus viruso, nuolat siekiama atsikratyti, deja, ne visi jį atpažįsta ir žino kaip su juo tvarkytis.
Po valandos darbe akys vis labiau krypsta laikrodžio link, kada gi ta pietų pertrauka? Nauji tikslai nebedžiugina, o apsunkina, darbų krūva auga. Iš pradžių viskas gali atrodyti atrodo labai nekaltai, bet specialistai perspėja: ignoruojamas nuobodulys gali sukelti rimtų psichologinių problemų – stresą, nerimą o tai ženklas, jog laikas imtis pokyčių.
Tyrimai rodo, kad nuobodulį darbo vietoje tam tikru savo darbo karjeros momentu patiria net 87% darbuotojų. Pasak Healthline, nuobodulys darbe yra lydimas tuštumos ir nusivylimo jausmo. Darbuotojai, apimti nuobodulio, jaučiasi apatiški, pavargę ar nervingi. Todėl nors kartais darbe patirti nuobodulį yra normalu, kaip žinoti, kada verta sunerimti?
Nors nurodoma, kad darbuotojai nuobodulį darbe jaučia dėl motyvacijos ir užduočių stokos, vadovams neretai atrodo, kad nuobodulį išvaikyti galima sustiprinus konkurenciją tarp darbuotojų.
Įsivaizduokite situaciją: veikli komanda, puikiai dirbusi praėjusį mėnesį, palaipsniui „prisnūdo“. Dauguma vadovų, susidūrę su tokia situacija, imasi sprendimo – konkurencijos skatinimo. Bet ar konkurencija visuomet yra veiksminga priemonė, siekiant nugalėti nuobodulį ir padidinti komandos efektyvumą?
Pasak „Festo“ Inžinerinių paslaugų skyriaus vadovo Aivaro Arnašiaus, ilgalaikėje perspektyvoje konkurencija darbe nėra tinkamas sprendimas. Tam, kad būtų palaipsniui susidorojama su nuoboduliu, svarbiausia yra ne skatinti įtampą tarp kolegų, o užtikrinti gerą komandos mikroklimatą, dalintis patirtimi ir pasitikėti vienas kitu.
Į varžybas darbo vietoje kritiškai žvelgia ir „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė. Kartu ji primena, jog iniciatyvos imtis svarbu pačiam darbuotojui: „Kaip bebūtų sunku, įveikti nuobodulį vis tiek teks patiems, visi kiti gali tik padėti ieškoti sprendimų“.
Nors jokio specialaus „gydymo“ nuo nuobodulio nėra, pasiūlymų, kuriuos įmaišius į rutiną kasdienybė nusidažytų kitokiomis spalvomis, gausu. Kartu išeičių ieškoti visada lengviau, todėl svarbus dialogas tarp įmonės ir darbuotojo, siekiant išsiaiškinti nuobodulio priežastis. Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės, tinkamas darbo užduočių ir apimčių susidėliojimas, laiko valdymo gebėjimai, geras komandos narių ir jų savybių pažinimas bei kokybiškas poilsis padeda išvengti nuobodulio.
Tyrimai rodo, kad nuobodulys nebūtinai gali trukdyti darbo procesui, o atvirkščiai – skatinti kūrybą, smalsumą, norą pažinti ir mokytis. „Nuobodulys darbe nekenksmingas, jei jis nėra nuolatinė būsena. Jis gali skatinti darbe ieškoti veiklos, pasitelkti kūrybiškumą“, – pabrėžia pašnekovė.
„Visgi, jei kalbame apie ilgai trunkantį nuobodulį – tai jau apatija, kuriai įveikti tikrai svarbu kalbėtis komandoje, su vadovu ir ieškoti konkrečių sprendimų“, – teigia A. Krasauskienė.
Patarimais dalijasi ir „Festo“ Inžinerinių paslaugų skyriaus vadovas teigdamas, jog pirmiausia darbuotojas turi pasidalinti savo mintimis apie situaciją su savo tiesioginiu vadovu. Tada jau vadovas sprendžia kaip galima jam padėti susitvarkyti su šiomis problemomis ir ar reikia įtraukti žmogiškųjų išteklių specialistus.
Taigi, atvirumas ir kitų pagalba išties veiksmingi žingsniai kovojant su nuoboduliu darbe. Nors A. Krasauskienė teigia, jog balanso išlaikymas tarp intensyvių darbo srautų ir malonių poilsio akimirkų atrodo puiki išeitis, A. Arnašius siūlo nepamiršti ir paskutinės išeities – pasitraukimo.
„Jei problemos išspręsti vis dėlto nepavyksta, galbūt laikas pagalvoti apie darbo vietos pakeitimą?“, – rekomenduoja „Festo“ Inžinerinių paslaugų skyriaus vadovas.
Natūralu, jog po tam tikro laiko pasikartojančios užduotys atrodo vis mažiau patrauklios, o tai mažina ne tik darbuotojų motyvaciją, bet ir darbo efektyvumą.
„Faktas, kad tokios užduotys niekur nedings ir jas reikės vis tiek atlikti, tačiau, iškilus tokiai problemai, tikrai galima pasidomėti kaip paįvairinti darbuotojo kasdienybę“, – sako „Festo“ Inžinerinių paslaugų skyriaus vadovas, siūlydamas į rutiną įtraukti dalyvavimą tam tikrose iniciatyvose, darbų įvairovę ar sudėtingesnius iššūkius.
„Turime nemažai iniciatyvų ir jos tikrai pagyvina dieną. Galimybė pakeisti aplinką, pabendrauti su kolegomis, atitrūkti šiek tiek nuo darbų – naudinga visiems“, – pasakoja A. Arnašius pabrėždamas, jog laimingas darbuotojas gali sukurti laimingą įmonę.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė A. Krasauskienė teigia, kad visi užsiėmimai, kurie jungia ir suteikia progą pabendrauti, padeda jaustis bendruomenės dalimi, tuo pačiu ir motyvuoja stengtis dėl bendrų tikslų: „Įmonėje branginame laiką kartu: keliaujame į žygius, susitinkame komandos stiprinimo renginiuose, pasivaržome sporto iššūkiuose, švenčiame kolegų ir komandines pergales, dalyvaujame kūrybinėse, inovacijų dirbtuvėse, ugdančiose ar gerų darbų iniciatyvose.“
Šiuolaikinės įmonės imasi netradicinių sprendimų, kurie gali veikti stimuliuojančiai, leisti atitrūkti nuo kasdienių darbų, formuoti teigiamą atmosferą organizacijoje ir padėti išvengti monotonijos.
„Litgrid“ darbuojasi ne tik ofiso „bitės darbininkės“, bet ir dūzgia tikros medų nešančios bitės: „Kaip smagu sėdėti terasoje su arbatos puodeliu ir stebėti, kaip darbuojasi mūsų avilių bitės, kasmet mums atnešančios medaus. Žiūrėti, kaip dirba kiti – veikia raminančiai“.
Didžiausias Baltijos šalyse jaunimo ir įmonių atstovų kontaktų renginys – KTU „WANTed karjeros dienos 2022“ – jau spalio 26 dieną. Šiemet renginys ir vėl vyks Kauno „Žalgirio“ arenoje. Išsamesnė informacija: https://karjerosdienos.ktu.edu/
